Parodos
Meniu
Be pavadinimo. Iš ciklo „Giminės“ Šv. Ignoto gatvė Vilniuje
Maudymas II.
Maudymas II.
Šarūnas Sauka, 1985
Drobė, aliejus, 145.00 x 145.00 cm
Niekada nesužinosime, kokia konkreti istorija pasakojama šiame paveiksle. Galbūt to nežino net pats autorius, aliejiniais dažais teptuku ant drobės neriantis vaizdinius, keliančius žiūrovams pačias įvairiausias asociacijas. Šarūnas Sauka (g. 1958) savo kartos tapytojų, dažnai linkusių į ekspresionistinį vaizdavimą, kontekste – išskirtinis autorius. Jo kuriami realistiškai ištapyti paveikslai artimi siurrealistiniam vaizdavimui. Čia tikrovės įspūdžiai ir įvairūs kultūriniai kontekstai derinami su pasąmonės vaizdiniais ir taip sukuriama nauja – keista, tačiau ir atpažįstama – tikrovė. Ne veltui Š. Saukos kūriniai ir rengiamos parodos visada sulaukia nevienareikšmiškų plačiosios publikos vertinimų: vieni žiūrovai juo žavisi, kiti jo paveikslus vadina skleidžiančiais blogį. Intrigą dar sustiprina pats autorius – jis gyvena atokiai nuo miesto ir vengia išsamiai pasakoti apie savo paveikslus. 1985 m. sukurtas paveikslas „Maudynės II“ – vienas tipiškų Š. Saukos darbų. Jo kūryboje neretai kartojasi religinius motyvus primenantys vaizdiniai: bažnytinės erdvės, eisenos, klūpantys žmonės. Pavaizduotose figūrose labai dažnai galime atpažinti ir paties autoriaus bruožų, bet tai nebūtinai reiškia, kad jis pasakoja mums savo asmeninius išgyvenimus ar atskleidžia susapnuotus košmarus. Š. Sauka – profesionalus menininkas, ir jo paveikslai nėra išpažintys. Jo kūrybą tyrinėjanti dukra Monika Saukaitė siūlo paveiksluose regimus autoportretus autoportretais vadinti tik tuomet, kai tai nurodo kūrinio pavadinimas. Visais kitais atvejais tapytojas ne vaizduoja save, o tik pasitelkia savo veido bruožus kaip patogiausią (ir lengviausiai prieinamą) modelį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kaip sukonstruotas paveikslas. Žvelgdami į horizontalią figūrą pirmame plane, suprantame, kad daug natūraliau ji atrodytų stovėdama vertikaliai – tam mums reikėtų pasukti paveikslą šonu. Vandens sklidina vonia pavaizduota naudojant atvirkštinę perspektyvą – tai bizantiškojo stiliaus dailei (ikonoms, sienų tapybai) būdingas vaizdavimo būdas, priešingas vakarietiškai linijinei perspektyvai – lygiagrečių kraštinių projekcinės linijos susikerta ne vaizdo horizonte, bet prieš jį. Žvelgiant į taip sukonstruotus paveikslus, atrodo, kad tikrasis žiūrovas (ir tikrasis gyvenimas) yra ne žiūrovo pusėje, o anapus paveikslo. Tačiau Š. Sauka tuo neapsiriboja. Paveikslo fonas – figūros dešinėje ir paslaptingas gamtinis nakties fragmentas kairėje – pavaizduotas naudojant mums įprastą perspektyvą. Š. Saukos paveikslams gana įprasta, kad daugybę įvairių veiksmų atliekančios figūros tyli. Žiūrėdami į šį paveikslą, taip pat nematome besikalbančių žmonių, tik viena figūra dešinėje, regis, groja lūpine armonikėle. Tai geras garso takelis paveikslui, kuriame keistos žmogystos, lyg ruošdamosi šventei, pučia balionus ir būriuojasi tarp altorių primenančio objekto su auksu aprengtu vaiku viduje ir keistos raudonmedžio vonios, pripiltos skaidriai žalio vandens. Vandenyje keistai pakibusi vyro, kurio viena ranka pakelta tarsi ką laiminant, figūra. Visa tai vyksta šiltoje dirbtinėje šviesoje, kuri sklinda neaišku iš kur, o aplink tvyro gūdi naktis. Natūralu, kad šie vaizdai žiūrovą glumina. Sunku suprasti ne tik paveikslo sandarą, bet ir visų veiksmų prasmę. Nejaukią atmosferą dar stiprina tai, kad figūros tarsi niekaip nesusijusios – kiekviena atlieka savo veiksmą. Regime šventę, kuri neturi jokio aiškaus tikslo, o kiekvienas dalyvis svarbus tik pats sau. Žinant paveikslo sukūrimo metus, norisi prisiminti gyvenimą sovietinėje santvarkoje, kai viena buvo deklaruojama, kita daroma ir trečia galvojama. Kita vertus, dėl metaforiškų vaizdinių paveikslas lengvai išeina iš už sovietinio laikotarpio kūrybos rėmų. XXI a. žiūrovas galbūt pagalvos apie gyvenimą socialiniuose tinkluose, kur kiekvienas panašiai kantriai atlieka savo pasirinktą vaidmenį, o visuma atrodo panašiai ryški, chaotiška ir praradusi bet kokį tikslingumą. (aut. Aistė Paulina Virbickaitė)
Eksponuota: Žmogus su Saukos veidu. Šarūno Saukos tapyba 1978–2015. Nacionalinė dailės galerija. Kuratorė: Monika Saukaitė, 2016 01 15–03 06 Publikuota: Žmogus su Saukos veidu. Šarūno Saukos tapyba 1978–2015. Parodos katalogas. (2016). Vilnius: Lietuvos dailės muziejus.
Scroll to zoom