Parodos
Meniu
Justinas Vienožinskis
Justinas Vienožinskis
1886 - 1960

Justinas Vienožinskis gimė 1886 m. birželio 29 d. Mataučiznos vienkiemyje, Obelių valsčiuje, Rokiškio apylinkėse. 1898 m. įstojo į Mintaujos gimnaziją. Kaip "maištininkas" buvo išmestas iš 4 klasės. Toliau mokslus tęsė Maskvoje Paršino gimnazijoje ir Juchnevičiaus tapybos studijoje. 1905 m. grįžo į Lietuvą, dalyvavo revoliuciniame judėjime, buvo suimtas ir nuteistas 3 m. kalėti Kauno ir Vilniaus lukiškių kalėjimuose. Negalėdamas gauti politinės ištikimybės liudijimo, nerado vietos Rusijos aukštosiose mokyklose. 1908 m. nelegaliai perėjo Austro-Vengrijos imperijos sieną ir buvo priimtas į Krokuvos Imperatoriškąją Dailės Akademiją. Čia gavo 2 pagyrimo lapus, 3 medalius, 5 kartus buvo siunčiamas į įvairias šalis studijuoti peizažo meno, lankė Vienos, Prahos, Budapešto muziejus. Gavę diplomą ir užsitarnavęs dailininko vardą, 1914 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1918 m. vadovavo Rokiškio gimnazijai, taip pat registravo ir globojo apskrities dvarų meno kūrinius. Nuo 1919 m. dėstė ir direktoriavo toje pačioje gimnazijoje. 1920 m. Vienožinskis paskiriamas organizuoti piešimo kursus Vilniuje, tačiau Želigovskiui užėmus miestą darbą nutraukia. Tų pačių metų rudenį Kaune įsteigė piešimo kursus, kuriuose iš pradžių pats buvo ir direktorius, ir dėstytojas, ir sargas. 1922 m. Justinas Vienožinskis vietoje šių kursų įsteigė pirmąją Lietuvos meno mokyklą Kaune. Pats dailininkas paruošė šios mokyklos įstatymą, gynė jį Seime, važinėjo į užsienį susipažinti su kitų meno mokyklų programomis. 1922 m. statant mokyklos rūmus kovojo su policija ir krašto apsaugos ministerija dėl sklypo Žaliakalnio forte, mokinių padedamas krovė plytas į sunkvežimius iš seno sugriautos rusų tvirtovės. 1920-1924 m. pirmininkavo Čiurlionio galerijos komisijai ir tuo prisidėjo prie Kauno dailės muziejaus įkūrimo. 1926 m. Vienožinskis buvo paskirtas Švietimo ministerijos meno patarėju ir sukuria Meno tarybą visų meno šakų veiklai koordinuoti. Galiausiai Vienožinskis buvo pašalintas ir iš  nuo piešimo  dėstytojo pareigų, dėl ko kilo mokinių protestai, susirėmimai su mokytojais, mokinių protestai ir šalinimai iš mokyklos. Dėl šių priežasčių Vienožinskis buvo atleistas ir ištremtas iš Kauno. Tačiau 1930 m. dailininkas Kaune įsteigė privačią tapybos studiją, kurioje mokėsi didžioji dalis per streiką iš Kauno meno mokyklos pašalintų mokinių. 1932 m. dėl finansinių sunkumų studija buvo likviduota ir Vienožinskis išvyko dėstyti piešimo į Zarasų gimnaziją. 1934 m. dailininkas įkurė Lietuvos dailininkų sąjungą ir tapo jos pirmininku, o 1936 m. buvo pakviestas grįžti dėstyti Kauno meno mokykloje. 1940 m. buvo perkeltas į Vilniaus dailės mokyklos tapybos katedros vedėjo poziciją, kur dirbo iki 1946 m. Mirė 1960 m.

„Įsisukę į meno organizavimo sūkurį, Justinas Vienožinskis ilgai nedalyvavo parodose. Įvairūs lietuvių meno kūrėjų draugijos reikalai, pedagoginis darbas, Meno mokyklos statybos rūpesčiai visiškai atitraukė nuo kūrybos, todėl dailininkas paprastai tapydavo tik vasaromis grįžęs į tėviškę. Jaukūs gimtieji namai, vaizdingos Dačiūnų apylinkės, snaudžiančio sodo pavėsio tyla padėdavo atgauti jėgas, atsikratyti kasdienių rūpesčių. Ramioje tėviškės aplinkoje pamažu skleisdavosi giliausios kūrybos paskatos ir tik čia dailininkas pasiemęs dažus vėl atsistodavo prie molberto. Savo darbuose Vienožinskis nuosekliai plėtojo postimpresionizmą, t. y. sezanizmą, trečiojo dešimtmečio Lietuvos dailėje beveik naują reiškinį, kuris bendrame lietuvių tapybos raidos kontekste buvo labai ženklus."

Parengta pagal: Viktoras Vizgirda, „Dailininkas Justinas Vienožinskis", straipsnis 1961 m. išeivijos žurnale „Aidai"; Dalia Ramonienė, „Justinas Vienožinskis, Vilnius: VDA leidykla, 2004, p. 211-212.

Skaityti daugiau
Parko tvenkinys su gulbėmis Dačiūnų apylinkėje

Parko tvenkinys su gulbėmis Dačiūnų apylinkėje (1921)

Drobė, aliejus, 71.00 x 61.00 cm