Parodos
Meniu
Petras Sergijevičius
Petras Sergijevičius
1900 - 1984

Dailininkas, tapytojas Petras Sergijevičius gimė 1900 m. liepos 10 d. Stavrove (Vitebsko sritis, Baltarusija), mirė 1984 m. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse. Tapytojas gimė valstiečių šeimoje, Lietuvos pasienyje, Brėslaujos ežerų apylinkėse, kur kiekvienais metais leisdavo vasaros atostogas, tapydavo peizažus bei vietinius gyventojus. Artimi ryšiai su kaimo gyventojais atsispindėjo visoje dailininko kūryboje. Sergijevičiaus kūrybą įtakojo ir baltarusių liaudies folkloras, nacionalinės poezijos ir literatūros klasikų kūryba, ypač Jankos Kupalos poezija. Tapytojui teko gyventi sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis. Dailininkas pergyveno carinės priespaudos laikus, baltarusų kultūrinio bei politinio savarankiškumo kovų pradžią, pirmąjį ir antrąjį pasaulinius karus ir sovietų okupaciją.  

1919–1927 m. studijavo tapybą Vilniaus universitete Dailės fakultete pas Ferdinandą Ruščicą, Benediktą Kubickį ir Liudomirą Slendzinskį. 1924–1925 m. Krokuvos dailės akademijoje. Tarpukariu aktyviai reiškėsi Vilniaus baltarusių ir lenkų meniniame gyvenime, dalyvavo „Šv. Luko cecho“ veikloje, savo darbus skyrė Vilniaus krašto bažnyčioms. Dailininkas palaikė artimus ryšius su Maišiagalos kunigu prelatu Jozefu Obrembskiu, dailininku Česlovu Znamierovskiu. Būdamas dailininku realistu 1928 m. pradėjo dalyvauti parodose. Surengė personalinių parodų (1943 m. gegužės mėnesį "Peizažai. Portretai" Vilniuje, 1949 m. vasario 27 d. Vilniuje, "Dailės" salone, 1970 m. Lietuvos TSR dailės muziejuje, Vilniuje, dailininko septyniasdešimtmečiui paminėti skirtoje parodoje). 1946–1951 m. dėstė Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademijoje). Kaip sovietų valdžiai nepriimtinas pedagogas, buvo atleistas iš pareigų. 1969 m. Sergijevičiui buvo suteiktas LSSR nusipelniusio meno veikėjo vardas, kas rodė, jog dailininko kūryba įtilpo į sovietinės valdžios rėmus.

Nutapė teminių kompozicijų („Jaunystė“ – 1937, „Partizanų kalvėje“ – 1944 (LDM), „Dainų šventė prie Naročiaus ežero“ – 1965 (LDM), portretų (V. Giriat – 1940 (LDM), „Kolūkio pirmininkas“ – 1952 (LDM), R. Jachimavičiaus – 1960 (LDM), B. Pranskaus – 1961), natiurmortų, peizažų („Aksiniai kevai“ – 1956, „Žiema miške“ – 1957). Kūrybai būdinga aktuali anų laiko tematika, realistinis vaizdavimo būdas, atitinkantis sovietinės valdžios ideologiją, raiškių spalvų koloritas. Stilistiškai dailininko kūryba išgyveno du svarbius laikotarpius - ikisovietinį ir sovietinį. Dažnai atitinkamos ikisovietinės meninės tradicijos atsispindėdavo ir vėlesnėje Sergijevičiaus kūryboje. Vis dėl to sovietmečiu stiprėjo detalaus piešinio vaidmuo, todėl ir Sergijevičius perėmė realistinį vaizdavimo būdą, sutapatindamas su adekvačia tikrovės formoms menine išraiška. 

Parengta pagal: http://www.ldm.lt/Dailininkai/K_Lietuvos_tapyba.htm, žiūrėta 2012-12-06, Sergijevičius Petras, in: Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1987, T. 3, p. 657, Petras Sergijevičius: katalogas, sud. P. Gudynas, Vilnius: Lietuvos TSR dailės muziejus, 1970, XX a. lietuvių dailės istorija: 1940-1960, sud. I. Korsakaitė, Vilnius: Lietuvos TSR mokslų akademijas, 1990., t. 3.


Skaityti daugiau
Be pavadinimo

Be pavadinimo (1970)

Drobė, aliejus, 73.00 x 92.00 cm

Vyro su barzda portretas

Vyro su barzda portretas (1946)

Drobė, aliejus, 99.00 x 81.00 cm

Be pavadinimo

Be pavadinimo (1973)

Drobė, aliejus, 120.00 x 100.00 cm