Parodos
Meniu
Augustinas Savickas
Augustinas Savickas
1919 - 2012

Augustinas Savickas gimė Kopenhagoje, kur tuo metu rezidavo jo tėvas – rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis. Motina Ida Trakiner buvo kilusi iš turtingos Sankt Peterburgo žydų šeimos ir dirbo stomatologe. 1927 m., po tėvų skyrybų, A. Savickas su mama ir vyresniuoju broliu Algirdu grįžo į Lietuvą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jis pasitraukė į SSRS gilumą, netoli Novosibirsko. Grįžęs į gimtinę, artimųjų neberado. 1945–1949 m. A. Savickas mokėsi tapybos Vilniaus dailės institute, vėliau tapo šio instituto profesoriumi. Nuo 1951 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Parodose dalyvavo nuo 1949 m., surengė per 40 personalinių parodų Lietuvoje ir pasaulyje. 1993 m. gavo menotyros daktaro laipsnį, išleido monografijas Peizažas lietuvių tapyboje ir M. K. Čiurlionis, publikavo straipsnius apie dailę.

A. Savickas buvo įvairiapusis dailininkas. Įkvėpimo sėmėsi iš lietuvių liaudies meno, ypač artima jam tapo lietuvių medinė skulptūra, taip pat – iš poezijos ir pasakų, gamtos ir gyvenimo realijų. Jo peizažuose, portretuose, natiurmortuose, architektūrinėse ir figūrinėse kompozicijose galima atsekti realizmo (Suglaudžia vakaras sparnus, Saulėta žiemos diena), impresionizmo (Lietus užeina, Laukuose), kubizmo (Vilniaus peizažas), fovizmo (Nukryžiuotasis), prancūziškojo ekspresionizmo (Smūtkeliai ir verbos), vokiškojo ekspresionizmo (Smūtkeliai), primityvizmo (Geltonas namas) ir abstrakcionizmo (Angeliška muzika, Smūtkelių motyvas, Senas karalius) tendencijas, tačiau tuo pat metu dailininko braižas yra lengvai atpažįstamas. „Savickas yra vienas tų menininkų, kurie ir per daug nenutolsta nuo savo pagrindinių kūrybos principų, ir sugeba nuolat atsinaujinti [...], ir dar žaisti rizikingą meninį žaidimą“ (Alfonsas Andriuškevičius, 1997, Lietuvių dailė: 1975–1995, 147).

Tapyboje A. Savickas atsiduoda emocijoms ir iš pasąmonės gelmių išnyrantiems vaizdiniams: „Tapymas – tai sunkus darbas, tai degimas. Jei nedegsi, nieko ir nenutapysi. Kūryboje visą laiką veikia pasąmonė. Sunku apibūdinti, tapai ir kaip tapai. Ne tu valdai pasąmonę, o ji valdo tave“ (A. Savickas, LRT interviu 1999-05-03). Net kurdamas monumentalius darbus rimtomis temomis, dailininkas vengia literatūriškumo ir tiesmuko siužeto atskleidimo. Jis laisvai žongliruoja formomis ir koloritu, jam rūpi paveikslo spinduliuojama nuotaika, psichologiniai veikėjų tarpusavio santykiai bei jų sąveika su aplinka.

A. Savicko kūryba saugoma visuose didžiausiuose Lietuvos valstybiniuose muziejuose, darbų turi privačios Lietuvos ir užsienio galerijos, pasaulio kolekcininkai. Vilniuje veikia A. Savicko dailės galerija ir dvimetė A. Savicko dailės mokykla, kuriai jau 15 metų vadovauja A. Savicko sūnus – dailininkas Raimondas Savickas.

 

Parengta pagal:

Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose. Sud. Gradinskaitė, V. (2015). Vilnius: Lewben Art Foundation, Lietuvos išeivijos dailės fondas, Šiaurės Jeruzalė

Skaityti daugiau
Smutkeliai ir verbos

Smutkeliai ir verbos (1979)

Kartonas, aliejus, 130.50 x 120.00 cm

Angeliška muzika

Angeliška muzika (1988)

Drobė, aliejus, 99.00 x 79.50 cm

Gyvųjų susitikimas su mirusiais (Improvizacija pietų Italijos Atri katedros XIII a. freskos motyvais)

Gyvųjų susitikimas su mirusiais (Improvizacija pietų Italijos Atri katedros XIII a. freskos motyvais) (1998)

Drobė, aliejus, 110.00 x 190.00 cm