Parodos
Meniu
Marija Teresė Rožanskaitė
Marija Teresė Rožanskaitė
1933 - 2007

Tapytoja Marija Teresė Rožanskaitė gimė 1933 m. kovo 18 d. Linkuvos miestelyje (Pakruojo r.) Mykolo Rožansko ir Karolinos Čiučelytės-Rožanskienės šeimoje. Vyras tapytojas Igoris Piekuras (1935 – 2006), sūnūs tapytojas Marijus Piekuras (g. 1960) ir skulptorius Gediminas Piekuras (g.. 1962). 1941 m. birželio 14 d. tapytoja buvo ištremta į Sibirą. 1947 m. kartu su mama pabėgo iš tremties Altajuje ir grįžo į Lietuvą. 1953 m. baigė Juozo Naujalio meno mokyklą Kaune. 1953-1959 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 1958 m. ištekėjo už kurso draugo tapytojo Igorio Piekuro. 1959-1968 m. dirbo Modelių kabineto laborante Lietuvos dailės institute. 1960 m. tapytojai gimė sūnus Marijus, o 1962 m. sūnus Gediminas. 1968-2001 m. Marija Teresė Rožanskaitė dirbo mokytoja eksperte Vilniaus vaikų dailės mokykloje (dabar J. Vienožinskio dailės mokykla). Nuo 1966 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Tais pačiais metais tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare. Surengė daugiau kaip 12 personalinių parodų, instaliacijų, akcijų, dalyvavo daugiau kaip 30 grupinių parodų. Jos darbų yra įsigiję Lietuvos bei užsienio muziejai ir privatūs kolekcininkai. 2002 m. menininkei buvo įteikta LDS premija ir aukso ženkliukas už instaliacijas, sukurtas 2001 m.  2004 m. Rožanskaitei buvo įteiktas Vytauto Didžiojo Riterio Kryžiaus ordinas už nuopelnus Lietuvai. 1997-1998 m. ir 2003-2004 m. – LR aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija meno ir kultūros kūrėjams.

Marija Teresė Rožanskaitė – viena iš tų menininkių, kurių darbai laikui bėgant tampa vis įdomesni ir aktualesni, nes besikeičiantis kultūrinis kontekstas suteikia galimybę naujai juos interpretuoti. Dauguma Rožanskaitės kūrinių peržengia vienos temos rėmus ir dėliojasi į savarankišką vizualinį pasakojimą. Jos kūrybai būdinga abjekto tematika, “negražių”, išmestų daiktų ir aitrių, “neskanių” spalvinių santykių dermė. Tačiau menininkei svetimos pastangos tyčia provokuoti pasibjaurėjimą. Jos abjektiški motyvai išlieka filosofinės ir estetinės problematikos lauke. M. T. Rožanskaitė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo kurti asambliažus. Erdviniai dailininkės darbai itin išsiskyrė ir tebeišsiskiria lietuvių asambliažo kontekste dekoratyvumu, temų dramatiškumu, Vakarų asambliažui būdinga urbanistine retorika. Menininkė dažnai tapydavo ligonines, anot Laimos Kreivytės, kūrė apibendrintą sergančios visuomenės metaforą, kur svarbesnis ne žmogaus ir technikos, bet žmogaus ir jį kontroliuojančios, valdančios institucijos (ar valstybės) santykis. Greta tapybos, asambliažo technikų, Marija Teresė Rožanskaitė buvo viena iš nedaugelio Lietuvos menininkų, pradėjusių kurti instaliacijas brandžiuoju kūrybos periodu, bet radusių savitą nišą. Jos instaliacijas pagal tematiką ir eksponavimo vietą galima skirstyti į dvi stambias grupes: ekologines ir politines. Menininkė mirė 2007 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje. Palaidota Rokantiškių kapinėse.

 

Parengta pagal:

Kreivytė, L. (2011). Marija Teresė Rožanskaitė: vaizdai ir tekstai. Vilnius: Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos skyrius.

Skaityti daugiau
Mokslininkai II

Mokslininkai II (1969)

Kartonas, aliejus, 150.00 x 120.00 cm

Geltonos draperijos

Geltonos draperijos (1991)

Drobė, aliejus, 150.00 x 170.00 cm