Parodos
Meniu
Jacques Lipchitz
Jacques Lipchitz
1891 - 1973

Žakas (Chaimas Jakovas) Lipšicas buvo vyriausias sūnus iš šešių vaikų Lipšicų šeimoje. Tėvo pageidavimu, baigė komercinę mokyklą Balstogėje. 1906 m. atvyko į Vilnių studijuoti inžinerijos, bet kartu mokėsi ir Vilniaus piešimo mokykloje. Išgirdęs apie dailininkų sambūrį Avilyje, 1909 m. išvyko į Paryžių. Čia ėmė pasirašinėti prancūziškai – Jacques Lipchitz. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse emigravo į JAV ir įsikūrė Niujorke. 1961 m. grįžo į Europą, keliavo, lankėsi Izraelyje, apsistojo Italijoje. Prisiminė ir Lietuvą: „Labai norėčiau aplankyti tėvynę prieš palikdamas šį pasaulį. Norėčiau pabūti ir Vilniuje, kur lankiau mokyklą. Myliu Vilnių, prisimenu kiekvieną kampelį ir Vilniaus atminimą saugau savo širdyje“ (Ž. Lipšico laiškas Vladui Vildžiūnui, 1972-02-20, Vilniaus universitetas).

Įkvėpimo ir idėjų Ž. Lipšicas ieškojo architektūroje, gamtoje, literatūroje, studijavo primityvųjį Afrikos tautų ir Artimosios Azijos meną, bizantiškas ikonas ir renesanso dailę. Pažintis su Pablu Pikasu pastūmėjo jį kubizmo link. Ankstyvąjį dailininko kūrybinį laikotarpį puikiai charakterizuoja 1913 m. kompozicija Susitikimas, ypač 1919 m. skulptūra Pjero su klarnetu. Nuo 1930 m. skulptoriaus darbai palaipsniui įgijo vis apvalesnes, aptakesnes formas. Skulptūroje jam rūpėjo šviesos ir šešėlio santykis, nes „būtent šviesa suteikia skulptūrai masę ir formą“ (J. Lipchitz, 1972, My Life in Sculpture, 45). Daug dėmesio dailininkas skirdavo paruošiamajam skulptūros etapui: piešdavo daugybę eskizų, lipdydavo modelius iš molio ir gipso, kurdavo litografijas būsimos skulptūros tema. Patikusias temas plėtojo ilgus metus.

Ž. Lipšicas kūrė laisvas improvizacijas muzikos, meilės, šeimos temomis. Lipdė natiurmortus, žmonių figūras su gitaromis, mandolinomis, klarnetais, moterų galvas ir aktus. Subrendęs dailininkas dažnai vaizdavo konfliktines situacijas: gėrio kovą su blogiu, šviesos pergalę prieš tamsą, mokslo triumfą prieš nemokšiškumą. Senojo Testamento ir klasikinės mitologijos istorijas skulptorius pritaikė nūdienos aktualijoms vaizduoti. Antikos mitų personažai ir šventųjų raštų veikėjai žiūrovui pasakoja apie XX a. karus, Holokaustą, politines intrigas. Ž. Lipšicas puikiai jautė gyvenimo pulsą, jam rūpėjo žmonijos likimas. Jau 1935 m. jis sakė: „Mano žydiška oda pašiurpsta galvojant apie išblaškytus ir persekiojamus mano kraujo brolius. Bet monstras, kurį mes siekiame užmušti, nėra tik antisemitizmas, tai viskas, kas trukdo judėti žmogui į priekį“ (1935, The American Magazine of Art, 28:458).

Ž. Lipšico bronzos ir akmens skulptūros šiandien puošia Jeruzalės, Tel Avivo, Niujorko, Vašingtono, Filadelfijos, Naujojo Orleano, Kanzaso, Majamio, Sent Luiso, Honolulu, Oterlo ir kitų pasaulio miestų aikštes bei parkus. Jo skulptūros, litografijos ir piešiniai praturtino garsiausių pasaulio muziejų ekspozicijas ir privačias kolekcijas.

 

Parengta pagal:

Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose. Sud. Gradinskaitė, V. (2015). Vilnius: Lewben Art Foundation, Lietuvos išeivijos dailės fondas, Šiaurės Jeruzalė

Skaityti daugiau
Pierrot su klarnetu

Pierrot su klarnetu (1919)

Bronza, 38.50 x 12.00 x 12.00 cm

Šeima

Šeima

Bronza, auksas, 46.50 x 15.00 x 16.00 cm

Be pavadinimo

Be pavadinimo

Bronza, 42.00 x 13.50 x 13.50 cm