Parodos
Meniu
Lazar Krestin
Lazar Krestin
1868 - 1938

Lazaris Krestinas gimė itin religingoje šeimoje. Jo tėvas buvo Talmudo žinovas ir tikėjosi sūnų tapsiant rabinu, tad pastarasis gavo tradicinį religinį išsilavinimą chederyje ir ješivoje. Intensyviai piešti pradėjo nuo dvylikos metų, mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. Kaip prisimena pats L. Krestinas, jis labai išsiskyrė iš mokinių: „Apsirengęs kaip ješivos bachuras su ilgu kaftanu ir plačiabryle skrybėle, aš atrodžiau keistai kitiems studentams“ (Michael Kaniel, 1989, A Guide to Jewish Art, 125). Vėliau jaunuolis studijavo Vienoje, Odesoje ir Miunchene. Vienoje jo mokytoju buvo Izidorius Kaufmanas, garsus žydų dailininkas, tapęs darbus žydų tema. 1910 m. Becalelio dailės mokyklos įkūrėjas Borisas Šacas pakvietė L. Krestiną dirbti dėstytoju ir jis išvyko į Jeruzalę. Vėliau grįžo į Vieną.

L. Krestinas daug keliavo po Europą, lankėsi ir Lietuvoje, o iš kelionių parsiveždavo šūsnis eskizų ir piešinių. Portretus beveik visada tapė iš natūros – patikusius žmones kviesdavosi pozuoti į savo studiją arba piešdavo eskizus gatvėje. Religinė patirtis tapo pagrindiniu dailininko įkvėpimo šaltiniu vaizduojant realistinius senų žydų ortodoksų, chasidų su kailinėmis kepurėmis ir vaikų portretus, ypač – Toros ir Talmudo studijų scenas, vaizdus, kuriuose seni žydai moko ar tikrina vaikų religines žinias. Matyt, taip dailininkas vizualizavo nostalgiškus vaikystės prisiminimus – metus, praleistus chederyje ir ješivoje studijuojant šventąsias knygas. Apibendrintų tipizuotų portretuojamų žydų cikle savo konkretumu išsiskiria Fleitisto portretas. Galbūt šiam darbui įtakos turėjo jo mokytojo I. Kaufmano sukurtas Adolfo Grossmanno portretas.

Rytietiškas natiurmortas su Satsuma vaza ir gintariniais karoliais bei kiti natiurmortai rodo autorių mėgus tamsiame fone komponuoti egzotiškus Rytų kultūrų, ypač turkų, japonų, kinų, daiktus. Natiurmortus L. Krestinas konstravo remdamasis akademinėmis komponavimo taisyklėmis. Smulkiais glotniais teptuko prisilietimais jis modeliavo formas ir įtaigiai perteikė daiktų faktūras: porcelianą, stiklą, gintarą, medžio inkrustaciją, šilką, perlamutru žėrintį kriauklės paviršių. Nuoširdesni ir jautresni dailininko tapyti impresionistiniai peizažai. Juose autoriaus potėpis labiau atsipalaidavęs, emocionalesnis, spalvinė paletė skambesnė, įvairesnė.

L. Krestino darbų turi visi didžiausi Vakarų Europos ir JAV žydų muziejai, Izraelio dailės muziejai ir galerijos, pasaulio privačios galerijos ir kolekcininkai.

 

Parengta pagal:

Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose. Sud. Gradinskaitė, V. (2015). Vilnius: Lewben Art Foundation, Lietuvos išeivijos dailės fondas, Šiaurės Jeruzalė

Skaityti daugiau
Sunėrusi rankas moteris

Sunėrusi rankas moteris (1893)

Drobė, aliejus, 79.50 x 61.70 cm