Parodos
Meniu
Patricija Jurkšaitytė
Patricija Jurkšaitytė
1968

Patricija Jurkšaitytė gimė 1968 m. Vilniuje. 1993 m. ji baigė tapybos specialybę Vilniaus dailės akademijoje, mokėsi pas dailininką Kęstutį Zapkų. Yra Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė. Dalyvauja grupinėse parodose nuo 1992 m. ir organizuoja asmenines parodas nuo 1996 m. Lietuvoje ir užsienyje, pastarųjų dauguma Olandijoje. Dailininkė gyvena ir kuria Vilniuje.

Patricijos Jurkšaitytės kūryboje dominuoja tuščių, befigūrių interjerų vaizdiniai. Menininkės ankstesnė kūryba, įtvirtinusi jos balsą šiuolaikinio Lietuvos meno kontekste, yra ciklai, kuriuose dailininkė tapo žymiausių vakarų meno istorijos darbų reprodukcijas (tokių kaip Vermeeras, Leonardas, Titianas ir Velazquezas), išimdama iš jų visas simbolines ar figūrines kompozicijas ir, užbaigdama žymiausius meno istorijos interjerus, kurie prieš tai buvo užstoti figūrų, autorė išima istoriją iš konteksto, kartu reikalaudama šio konteksto iš žiūrovo (Peizažai ir interjerai 2005 m.). Ši architektūrinė tapymo maniera taip pat suteikia tam tikrą žvilgsnį į darbų tapymo procesą: kadangi prieš kuriant figūrines kompozicijas didžiojoje dalyje šių darbų buvo pirmiausia nutapomi interjerai, tapoma ne iš originalų, o iš reprodukcijų. Tad autorė imasi laisvesnio braižo, nepretenduodama į tikslios kopijos ar reprodukcijos titulą, o pabrėždama idėjinę konstrukciją. Vėlesniuose darbuose Jurkšaitytė kontrastuoja klasikinės meno istorijos ir šiuolaikinio komercinio bei modernaus meno kontekstus oponuodama į peizažus ir urbanistiką (ciklas Last Minute Offer / Degantis pasiūlymas, 2006 m.), tapo iš asmeninių ir kitų nuotraukų archyvų, iškeldama atminties ir archyvų problemas. Dailininkės darbai yra dažniausiai nerėminti, todėl nepriima tradicinio meno kūrinio vertės arba būsenos apibrėžimo, dažnai – išilginto horizontalaus formato, kuris tampa naratyvinis ir pabrėžia laiko problematiką; patraukiamas dėmesys į užmirštus fragmentus, būties ir tuštumos problematiką. „Marginalinė, periferinė zona atsiduria mano paveikslo centre, antraplanės figūros tampa pagrindiniais veikėjais, kurie naujame kontekste tampa nebeatpažįstami“ – sako Jurkšaitytė. Nors dailininkė tapo laisvesne ranka negu kopijuojami originalai, ji kruopščiai atkartoja originalo koloritą ir manierą, skirdama daug dėmesio apšvietimui, kuris dabar nebekrenta ant figūrų ir yra nematomas, atmosferiškas. Naujausi menininkės darbai yra instaliacijos, kur tapybos darbus papildo skulptūra (Olandiškos istorijos, 2013).

Parengta pagal: Emisija 2005/2006 - ŠMC :[Audrius Novickas, Darius Žiūra, Patricija Jurkšaitytė, Redas Diržys, Donatas Jankauskas, Valdas Ozarinskas, Paulina Eglė Pukytė : parodos katalogas /sudarytoja Linara Dovydaitytė], Vilnius : Šiuolaikinio meno centras, 2007, p. 52-68; Monika Krikštopaitytė “Kai kažko nėra, kyla daug klausimų: apie Patricijos Jurkšaitytės tapybą” Krantai, Nr. 3, 2008-05-26;
http://www.7md.lt/daile/2013-03-08/Kiparisu-aleja-ir-atminties-klijai.

Skaityti daugiau
Olandiškos istorijos

Olandiškos istorijos (2011)

Drobė, aliejus, 81.00 x 59.00 cm

Olandiškos istorijos 3

Olandiškos istorijos 3 (2011-2012)

Drobė, aliejus, 82.00 x 60.00 cm

Olandiškos istorijos 6

Olandiškos istorijos 6 (2013)

Drobė, aliejus, 53.00 x 46.50 cm

Olandiškos istorijos

Olandiškos istorijos (2013)

Drobė, aliejus, 60.00 x 40.00 cm

Olandiškos istorijos

Olandiškos istorijos (2013)

Drobė, aliejus, 34.00 x 25.00 cm

Leonardo da Vinci. Paskutinė vakarienė

Leonardo da Vinci. Paskutinė vakarienė (2014)

Drobė, aliejus, 88.00 x 178.00 cm