Parodos
Meniu
Jonas Gasiūnas
Jonas Gasiūnas
1954

Tapytojas Jonas Gasiūnas gimė 1954 m. Altajaus srityje (Rusijoje). Grįžo į Lietuvą 1960 m. 1984 m. baigė tapybą Vilniaus dailės akademijoje. 1986-1993 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1992 m. tapybos dėstytojas Vilniaus dailės akademijoje, nuo 2009 m. tapybos katedros vedėjas (nuo 1998 m. – docentas). Nuo 1990 m. dailininkų grupės „Angis“ narys ir įkūrėjas. Pelnęs daug reikšmingų apdovanojimų, tarp kurių: tarptautinis „Swedbank“ meno apdovanojimas (2009), Nacionalinė kultūros ir meno premija (2010). Dalyvauja grupinėse ir organizuoja asmenines parodas nuo 1985 m. Lietuvoje ir užsienyje. Šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje.

Jonas Gasiūnas – tai vienas svarbiausių Lietuvos vadinamosios „viduriniosios kartos“ menininkų, kūrusių per ir komentavusių politinį perversmą, turintis reikšmingą ir aktualų balsą šiuolaikinio meno pasaulyje. Ankstyvajai kūrybai būdinga neoekspresionizmo, fovizmo stilių samplaika, ryškus drąstiškas koloritas, didelės spalvinės zonos, šiurkšti tapysena, dideli drobių formatai, dažni mitologizuoti aspektai, antigrožio estetinė nuostata, groteskas, metafora. Vėlesnė kūryba svyra postmodernizmo link, eksperimentavęs su instaliacijomis, objektais ir kitomis meno medijomis, Gasiūnas grįžta prie tapybos, ją pritaikydamas šiuolaikinio meto aktualijoms, tiek tematikos, tiek medijų prasme (kaip žvakių liepsnos naudojimas). Centrinės tampa laiko, praeities ir atminties (at-)kūrimo temos, socialiniai ir egzistenciniai klausimai. Tapytojas remiasi kinematografine vaizdine struktūra, imdamas motyvus iš nuotraukų, televizijos ir spaudos archyvų. Kūryba daugiasluoksnė – utilizuojama faktūra, kompozicinė struktūra ir kontekstas, kurie kūrinį metaforiškai apibendrina. Formatai dažnai dideli, išilgintos horizontalios drobės, ekspresyvus potėpis ir tamsus koloritas. Dažnai naudojama sovietinių laikų santykio su šiuolaikiniu žmogui tematika, saviironija, socialinė ir kultūrinių institucijų kritika. Tai ideologiškai konceptuali tapyba, „mano pagrindinis nuopelnas yra buvusios lietuviškos tapybos dekonstrukcija (aš ją tiesiog permąsčiau visais kampais) ir pritaikymas prie šiuolaikinių medialinių dalykų” – sako J. Gasiūnas.

Parengta pagal: 100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų /sudarė Raminta Jurėnaitė ; [redaktorių kolegija: Lolita Jablonskienė ...[et al.], Vilnius : R. Paknio leidykla, 2000, p. 40-41;
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-01-25-jonas-gasiunas-isejimas-i-kosmosa-nebeatrodo-didvyriskas/39428; http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110823000653/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3265&kas=straipsnis&st_id=15853; http://www.culture.lt/daile/04(1)/pd.htm; 

Skaityti daugiau
Ir spindinti ietis perveria drakoną

Ir spindinti ietis perveria drakoną (1990)

Drobė, aliejus, 180.00 x 290.00 cm