Parodos
Meniu
Be pavadinimo (Onomatopėjos meno muziejaus vaizdas nuo Revoliucijos aikštės su Hammonsu, Hepworthu, Koonsu, nežinomu dailininku iš Velykų salos)
Be pavadinimo (Onomatopėjos meno muziejaus vaizdas nuo Revoliucijos aikštės su Hammonsu, Hepworthu, Koonsu, nežinomu dailininku iš Velykų salos)
Charles Avery, 2013
Popierius, pieštukas, rašalas, akrilas, guašas, 252.40 x 408.50 cm
Prieš kelerius metus Ch. Avery pradėjo galvoti apie naują pasaulį, kurį pavadino Salų gyventojais (angl. the Islanders). Nuo 2004 m. visi jo darbai buvo šio didelio projekto dalis. Tam jis pasitelkė tekstus, paveikslus, skulptūrą ir instaliacijas. Salų gyventojai – tai įsivaizduojamo pasaulio, ypač vienos salos, aprašymas. Čia viskas savita: gyventojai, augmenija, gyvūnija. Menininkas žingsnis po žingsnio arba, veikiau turėtume sakyti, paveikslas po paveikslo padeda mums atrasti šį pasaulį. Ch. Avery pasaulis sudėtingas, sudarytas pagal jo paties taisykles, viskas turi savo pavadinimą ir paskirtį. Pačiame salos viduryje įsikūręs miestas Onomatopėja. Noumenokai – gyvūnai, kurių dar joks medžiotojas nėra sumedžiojęs. Ludwigo Wittgensteino aksiomos archipelagą supa analitinis vandenynas... Būtų galima apie tai pasakoti be galo be krašto, tačiau mums įdomiausia, kad tapymas vėl pasitelktas pagal pirminę paskirtį – perteikti vaizdui. Į ekspoziciją įtrauktas darbas – vienas iš trijų svarbiausių Salų gyventojų serijos paveikslų. Kaip ir verčiant naują puslapį, menininkas didžiulį paveikslą matė kaip kelią į naujus atradimus. Šiame paveiksle galime pamatyti aikštę prieš Šiuolaikinio meno muziejų, kuriame netrukus įvyks (tikrų) menininkų paroda. Muziejaus aikštėje stovi monumentalioji Barbaros Hepworth „Ištisinė forma“ (1961–1964), laikinai perkelta iš Jungtinių Tautų aikštės Niujorke. Šios skulptūros atsiradimas Onomatopėjoje gali būti ženklas, kad tarp mūsų visatos ir Salų gyventojų, tai yra tarp tikro ir išgalvoto pasaulių, klostosi geranoriški santykiai. B. Hepworth yra britų šiuolaikinio meno ikona. B. Hepworth kartu su Hansu Arpu, Constantinu Brancusi, Walteriu Gropiusu laikomi šiuolaikinio meno lyderiais. Menininkė padėjo pakloti modernizmo ir konstruktyvizmo pamatus skulptūros srityje. Karo metais ji, skirtingai nei dauguma Europos menininkų ir intelektualų, pasitraukusių į JAV, liko Britanijoje. Dėl šios priežasties garsioji kūrėja padarė didelį poveikį ateinančioms britų menininkų kartoms. Aikštės viduryje - Jeffo Koonso „Šuniukas iš balionų“. Paveikslo dešinėje matome simbolį – Onomatopėjos žmonės nešioja skrybėles kaip filosofinės pozicijos ženklą. Ši skrybėlė parodo, kad turite reikalą su vadinamuoju atomistu. Ch. Avery yra pasakęs: „Tikriausiai jis yra Salų gyventojų lankytojas. Manau, jis ištikimas savo atomizmui.“ Atomizmas – tai įsitikinimas, kad pasaulis (visata) sudarytas iš pagrindinių nedalijamų dalelių, kurios vadinamos atomais. Pavyzdžiui, L. Wittgensteinas būtų atomistas, nes jis tvirtino, kad pasaulis – tai faktų visuma. Čia kalbama ne apie empiriškai išmatuojamą atomą, kurį nagrinėja šiuolaikinė fizika, bet apie metafizinę antikos graikų nedalijamąją dalelę. Kairėje paveikslo pusėje matome ypatingą medį Jadindagadendar, atkeliavusį iš miško, kuriame visa kam buvo duota pradžia. Medis vaizduojamas kaip dekartiškas sodas, kurio augalai yra grynosios matematinės sąvokos, tokios kaip Fibonacci skaičių seka ar kvadratinė šaknis. Eponiminis Jadindagadendar medis yra į šalis augantis augalas, kurio šakos ir šaknys siekia kone visus sodo pakraščius. Sodo paviršius išklotas plytelėmis, papuoštomis Penrouzo mozaika, nesikartojantis raštas prikausto dėmesį – šis vaizdinis viražas yra matematiko Rogerio Penrose’o išmonė. Įspūdingas Jadindagadendar medžio masyvumas kontrastuoja su žemesnių sodo medžių ir orchidėjų subtilumu. Parko centre puikuojasi fontanas, pilnas susipynusių besirangančių ungurių, kurie vadinami Salų gyventojų devintaisiais. Šie unguriai minta vienas kitu. Po šio trumpo įvado bus lengviau suprasti sudėtingą Ch. Avery darbą, aprėpiantį matematikos, filosofijos, meno ir visuomeninio gyvenimo idėjas. Nors jos ir perkeltos į išgalvotą pasaulį, vis dėlto puikiai dera su mūsų tikrove. (aut. Francesca Ferrarini)
Eksponuota: „ArtVilnius'15“, Litexpo parodų centras, Lewben Art Foundation stendas, kuratorė: Francesca Ferrarini, 2015 06 25 - 2015 06 28 Publikuota: „Art Vilnius ’15“ parodos katalogas. Vilnius: Lewben art foundation, Lietuvos išeivijos dailės fondas, 2015 (p. 14-15); Stomienė, D. (2015). „Art Vilnius ’15“ parodos katalogas“ (p. 126-127). Vilnius: Lietuvos meno galerininkų asociacija.
Scroll to zoom